GRIEŽYNĖ-1996 

1996 m. rugsėjo 12 - 15 d.

Dalyviai   Programa   Nuotraukos   Garso įrašai

Festivalio dalyviai:

RUNDT PA GULVET (DANIJA)

Tai penkių žmonių grupė, daugiau kaip 10 metų gyvuojanti Funen mieste. Groja ne tik tradicinę liaudies ar saloninę muziką, bet ir svingą. Kartą per metus aplanko kokį nors kitos šalies festivalį. Grupė yra nemažai koncertavusi Prancūzijoje.

DUJA (VILNIUS, LIETUVA)

Grupė "DUJA" (vadovas Arūnas LUNYS)) susikūrė 1992 metais. Prieš jai susikuriant, visi keturi jos nariai ilgą laiką dalyvavo skirtinguose folkloro ansambliuose.

Grupės repertuarą sudaro visų Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos) senosios lietuvių liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama senaisiais muzikos instrumentais - ragais, skudučiais, lumzdeliais, dūdmaišiu, basedle, kanklėmis, smuiku, bandonija, ožragiu, švilpa, birbyne. "DUJA" mėgstama Lietuvoje vykstančiuose folkloro festivaliuose bei kituose renginiuose, taip pat koncertavo daugelyje Europos šalių.

TIMO VAANANEN (SUOMIJA)

Tai grupės LOITUMA ENSEMBLE narys, folkloristas ir grojantis kantelėmis muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas. Timo groja senojo ir naujojo modelio instrumentais autentišką liaudies, savo ir kitų suomių autorių muziką.

TARPTAUTINIAME INSTRUMENTINIO FOLKLORO FESTIVALYJE "GRIEŽYNĖ-96" TAIP PAT DALYVAUJA LIETUVOS KAIMO MUZIKANTAI

ALGIMANTAS MIELIAUSKAS (Peterburgo armonika, Molėtai)

JONAS DANILEVIČIUS (smuikas, Molėtų r.)

LEONAS PETRONIS (bandonija, Biržai)

JONAS KARINAUSKAS (armonika, Biržy r.)

JONAS LECHOVICKAS (cimbolai, Ignalinos r.)

KEISTO FOLKLORO GRUPĖ (KAUNAS, LIETUVA)

Grupė (vadovas Andrius MORKŪNAS) įkurta 1995 metų vasario mėnesį. Joje dainuoja ir groja žmonės nebe pirmus metus dalyvaujantys folkloro judėjime. Tikslai - paįvairinti kiek vienodoką folkloro ansambliy išraiškos priemonių arsenalą ir tuo pačiu suteikti naujų spalvų, perteikiant lietuvių liaudies muzikos dvasią. Grupės repertuaras - dainos iš Ch. Barčo, A.Juškos, L.Rėzos, T.Brazio, A.Sabaliausko rinkinių bei pačių narių užrašytos folkloro ekspedicijose. Girdėsite skambant kankles, lumzdelius, smuikus, skudučius, dūdmaišį, būgną bei kitus triukšminius instrumentus.

LUFFE IR STEEN (DANIJA)

Šis duetas atvyksta iš Danijos. LUFFE (Herluf Skjerning Larsen) iš Bornholmo salos yra žinomas "GRIEŽYNĖS" klausytojams, nes koncertavo čia 1994-aisiais. STEEN (Steen Johansen) kilęs iš Zelandijos ir Lietuvoje svečiuojasi pirmąkart.

LUFFE groja smuiku ir viduramžių instrumentu rebeka. STEEN groja dūdmaišiu, ratukine lyra, dvylikastyge gitara ir senoviniu būgnu booram. Jie atliks tradicinę danų, švedų, suomių ir airių muziką.

INDŲ KLASIKINĖS MUZIKOS ANSAMBLIS (VILNIUS, LIETUVA)

Gal dar nedaugelis žino, kad Lietuvoje yra grupė, grojanti indų muziką. Tai Anatolijaus Lomonosovo suburti bendraminčiai. Jų yra daugiau, tačiau festivalyje gros: Anatolijus LOMONOSOVAS (sitaras), Jūratė ADLYTĖ (tampūra), Vitalijus LOGVINOVAS (tabla). Svečių teisėmis prisijungs Eirimas VELIČKA (kanklės) ir skaitovė Erika DOMARKIENĖ. Ansamblio nariai nėra profesionalūs muzikantai, visi jie - techniškų specialybių atstovai. Indų klasikinė muzika - laisvalaikio užsiėmimas. Grupės vadovas Anatolijus Lomonosovas (beje, vienintelis Lietuvos sitaristas) - ukrainietis, dešimt metų gyvenantis Lietuvoje. Prieš dvylika metų, susižavėjęs indų klasikine muzika, nusprendė išmokti groti sitaru. Jį mokė Ustad Imrath Khan - žymus šio instrumento virtuozas, atstovaujantis vieną iš dviejų vedančiųjų sitaro mokyklų Indijoje, dėstantis grojimą sitaru ir subarharu ne tik tėvynėje, bet ir Londone bei JAV. Beveik pusę metų Anatolijus gyveno Kalkutoje, savo mokytojo šeimoje, turėdamas galimybę betarpiškai pažinti indų kultūrą. Ustad Imrath Khan pavadino A.Lomonosovą šeštuoju savo sūnumi.

Sitaras yra styginis instrumentas, klasikiniame trio atliekantis pagrindinį (melodijos) vaidmenį ir simbolizuojantis moteriškąjį pradą. Sis instrumentas išpopuliarėjo XII - XIV amžiuose Šiaurės Indijoje. Sitaru nėra atliekami konkretūs kūriniai, ir klausomasi ne kūrinio, o paties muzikanto, nes yra bendros taisyklės ir neribota improvizacija. Tablo - mušamasis instrumentas, simbolizuojantis vyriškąjį pradą. Tampūra - foninis instrumentas, kuris kartais atrodo net negroja, simbolizuoja dangų - tą negirdimą žmogui dieviškąjį pradą.

"Indų klasikinė muzika - laisvė disciplinoje", sakė Amžad Ali Khan. Sis trumpas aforizmas puikiai apibūdina milžinišką muzikinę kultūrą, turinčią didelį pasisekimą pasaulio "muzikinėje rinkoje".

RŪTA IR VALDIS MUKTUPAVELAI (LATVIJA)

Rūta ir Valdis Muktupavelai kartu groja, dainuoja latvių ir lietuvių tradicinę bei improvizacinę muziką.

Kiekvieno jų tradicinės kultūros pažinimas vyko savaip. Rūta yra rinkusi tautosaką įvairiuose Lietuvos bei Latvijos regionuose, dabar tyrinėja baltų mitologiją lyginamuoju aspektu Latvijos Kultūros akademijoje. Valdis dirba baltų organologijos (mokslo apie muzikos instrumenty sandarą, akustines savybes, istoriją) ir mitologijos srityse, skaito paskaitas Latvijos universitete, Etninės kultūros centre bei Latvijos Kultūros akademijoje, taip pat rašo knygas ir straipsnius apie latvių tradicinę muziką, instrumentus bei folklorą. 1980 - 1990 metais Valdis atgaivino ir rekonstravo, sugrąžino muzikiniam gyvenimui kai kuriuos užmirštus senuosius muzikos instrumentus: tradicines kankles, dūdmaišį, švilpą, ragus. Jis subūrė ir vadovauja ansambliui "RASA", kuris yra įrašęs kompaktinį diską "Lettonie. Musiques des rites solaires" bei jo kasetinę versiją. Taip pat pats Valdis yra išleidęs tradicinės kanklių muzikos kasetę bei kankliavimo savimokos vadovėlį. Abu Muktupavelai rengia ir dalyvauja įvairiuose tradicinės vokalinės bei instrumentinės muzikos kursuose, seminaruose. Rūta ir Valdis jau keletą metų groja kartu ir yra koncertavę įvairiuose festivaliuose bei renginiuose Norvegijoje, Šveicarijoje Suomijoje, Olandijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Rūta ir Valdis Muktupavelai gros kanklėmis, dūdmaišiu, dambreliu, ožragiu, švilpomis, būgneliu. Savaip interpretuodami, atliks senųjų ir ne tokių senų apeiginių, mitologinių, kalendorinių bei šeimos švenčių melodijas iš įvairių Latvijos ir Lietuvos vietovių.

VISI (VILNIUS, LIETUVA)

"VISI" folkloro ansamblis (vadovas Evaldas Vyčinas) susikūrė 1980 metais. Nuo tada pradėjo koncertuoti ir rinkti folklorą. Susidomėjo Žemaitija, čia surengta 20 ekspedicijų. Nuo 1984 mėty susidomėta muzikos instrumenty - kanklių, švilpos, dambrelio, dūdmaišio, lumzdelių, daudyčių, ragy, skudučių - gamyba bei senųjų meistrų gamintų instrumentų - cimbolų, basetlių ir smuikų - restauravimu.

Įrašyta plokštelė, parengti radijo įrašai, dalyvauta TV laidose. Koncertuota daugelyje Rytų Europos šalių, Lietuvos renginių, tarptautiniuose folkloro festivaliuose "Baltica", "Skamba skamba kankliai" bei kitur. 1994 metais ansamblis su nauja energija grįžo į koncertinį gyvenimą. Dabar jame apie dešimt narių.

Festivalio programa:

Nuotraukos

Garso įrašai