logo_bzu.gif
   

GRIEŽYNĖ - 2018

2018 m. rugsėjo 5-9 d.

 

 

Dalyviai   Renginiai   Nuotraukos   Garso įrašai

 

 2018 metais festivalyje grojo muzikantai iš Graikijos, Škotijos, Kinijos, JAV, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. 

     

Jānis Gipters, Nikolajs Zaharovs, Iveta Dukalska - Latvija

 

 Jānis Gipters gyvena Daugpilio rajone, Vabuolėje. Groti armonika išmoko iš tėvo, būdamas septynerių. Patinka groti valsus, polkas, fokstrotus. Muzikuoja su Vabuolės kapelomis festivaliuose, koncertuose ir kituose renginiuose.

 Nikolajs Zaharovs gyvena Rygoje. Armonika groja nuo keturiolikos metų, išmoko iš tėvo, Latgalos liaudies muzikanto. Labiausiai mėgsta liaudies dainų ir šokių melodijas, kartais pagroja ir naujesnę muziką. Šiuo metu daugiausiai muzikuoja vienas arba su kapela šokių vakarėliuose.

 Iveta Dukalska – etnomuzikologė, išmananti tradicinį latvių muzikavimą ir puikiai grojanti būgneliu. Folklorininkė teigia, kad didžiausia tokių festivalių vertybė – parodyti publikai pagal senąją liaudišką manierą griežiančius muzikantus. Ji ne tik groja su įvairiais liaudies muzikantais, bet ir pati organizuoja į „Griežynę“ panašius festivalius Latvijoje.

  latvija 1mlatvija 2m
   

Calum Brown (dūdmaišis) - Škotija

 

 Vienas geriausių jaunųjų Škotijos dūdmaišininkų, daugelio šio instrumento konkursų ir čempionatų dalyvis ir nugalėtojas, Nacionalinio jaunimo dūdmaišininkų orkestro narys.

 

 Šiam atlikėjui atvykti padėjo UAB „Rolma“.

  skotija 1
   

KOLISNIJA - Baltarusija

 

 Folkloro grupė „Kolisnija“ drauge jau dešimt metų, muzikuoja tradicine grojimo maniera, vengdami užfiksuotų autentiškų kūrinių kopijavimo. „Mes nebandome prikelti iki mūsų gyvenusių žmonių, grąžinti praėjusį laiką ar kurti romantišką praeities vaizdą. Mes tikime, kad mūsų muzika gali būti aktuali ir geidžiama šiandien, kiek galėdami stengiamės suteikti tradicinio skambesiošiuolaikiniam pasauliui“, – teigia muzikantai.

 Grupėje groja Denisas Suchi (dūdmaišis, smuikas), Stanislavas Čavus (dūdmaišis, smuikas), Sergejus Subotu (dūdmaišis, cimbolai).

video 2

  baltarusija 1
   

Li Zhang (guženg), Yijing Wu (guženg) - Kinija

 

 Li Zhang – Henano provincijos, Guženg muzikų asociacijos komiteto ir Kinijos muzikų asociacijos narė. 2015 m. Kinijos jaunimo kultūros ir menų festivalio pirmosios premijos laureatė.

 Kinijos citra vadinamas instrumentas guženg panašus į mūsiškes kankles. Jis turi didžiulę rezonansinę dėžę ir paprastai dvidešimt vieną stygą, jo istorija siekia 2500 metų.

 Yijing Wu– jauna muzikė, 2010 m.pelniusi guženg 10 lygio sertifikatą. 2008 m.Kinų kultūros festivalyje laimėjo trečią vietą vaikų grupėje kaip solistė, 2012 m. antrą vietą jaunimo kategorijoje. 2015 m. dalyvavo Guangdongo provincijos muzikos asociacijos konkurse „Jingle Cup“.

 

 Muzikes pristato Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas.

   kinija 1kinija 3
   

Tuule Kann (kanelės), Helin Pihlap (smuikas) - Estija

 

 Tuule Kannkanelininkė, kurį laiką studijavusi Lietuvoje. Baigusi koncertines kankles, ji pamažu perėjo prie tradicinių kaimo kanklių (kanelių), pati mokėsi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos kaimų kanklininkų įrašų. Savo pasirodymuose atlikėja naudoja įvairių grojimo stilių kaneles.

 Helin Pihlap – jauna smuikininkė, studijuojanti akademinį smuikavimą ir teatro meną Estijos muzikos akademijoje. Be smuiko, ji puikiai valdo ir kaneles, dvejus metus ją moko T. Kann. Atlikėja kilusi iš Tartu ir labai domisi Pietų Estijos liaudies muzika.

   estija 2mestija 1
   

CRETAN BRIOCHE - Graikija

 

 „Cretan Brioche“ – Londone reziduojantis Kretos muzikos kolektyvas. Grupė bendradarbiauja, rengia jam session su daugybe kitų Kretos muzikos entuziastų bei draugų. Kolektyvo repertuare – senoji Kretos liaudies muzika ir dabartinės improvizacijos. Jų muzika kuria dialogą tarp praeities ir dabarties. Tai greiti ir uždegantys šokiai bei nostalgiškos, liūdesio kupinos šimtamečių dainų melodijos apie gyvenimą nuo gimimo džiaugsmo iki praradimo liūdesio.

 „Kretos muzika kaip medis. Mes esame jo vaisiai ir lapai. Mes esame šių laikų vėjų pučiami pirmyn ir atgal, bet visada esame susieti su šaknimis, nes be to mes nei šakos, nei lapai“, – sako Giorgis Xylouris (Psarogiorgis).

 Grupėje groja Vassilis Chatzimakris (Kretos lyra, balsas), Miltos Boumis (Kretos liutnia, balsas), Simonas Mercouris (Kretos liutnia, balsas), Christina Baltatzi (perkusija, balsas).

 

 Kolektyvui atvykti padėjo Lietuvos graikų draugija „Patrida“.

video 2

   graikija 2
   

Kapela WOJCIECHOWSKA - Lenkija

 

 Kapela susikūrė 1926 m. Vėliau ji buvo pavadinta „Wojciechowska“. Nuo pat pradžių kapelą sudarė Vojciechovo apylinkių muzikantai. Šiame regione buvo ir daugiau panašų repertuarą atliekančių kaimo kapelų,tad muzikantai visose grojo paeiliui. Dažniausiai buvo muzikuojama  smuiku, klarnetu, trimitu, trieile armonika, ventiliniu trombonu, tenoru, saksofonu, akordeonu, būgnu su lėkšte.

 Kapelos repertuare – instrumentiniai ir vokaliniai-instrumentiniai kūrinėliai: regioniniai – podróżniaki, oberekai, polkos, kitų regionų – kujaviakai, mazurkos, maršai ir dainų melodijos, vėlyvesnieji – valsai, fokstrotai, tango.

 Stilistiškai platus grupės repertuaras, kaip ir aukšto lygio muzikantų sugebėjimai, lėmė ryškų kapelos statusą vietinėje visuomenėje.

 Kapeloje groja Leszek Mirosław (klarnetas C), Andrzej Kędzierski (trimitas), Leszek Iwaniak (trieilė armonika), Stanisław Mirosław (būgnas).

video 2

  lenkija 1 
   

DovydasPivoriunas (smuikas) - JAV

 

Dovydas (David) Pivoriunas – Vašingtone, JAV, gyvenantis lietuvių kilmės tradicinis smuikininkas. Kartu su žmona Violeta įkūrė jungtinę „Baltic US“ grupę ir jai vadovauja. Labiausiai mėgsta Rytų Lietuvos, Tverečiaus krašto, iš kurio kilę jo seneliai, muziką. Taip pat groja latvių, estų bei JAV tradicinę muziką – senųjų laikų, bliugrasą ir kt.

  jav 1
   

DUJA - Lietuva

 

 Tradicinė kapela „Duja“ susibūrė 1992 m. Kapelos repertuarą sudaro Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos regionų tradicinė instrumentinė muzika, dainos.
„Duja“ aktyviai dalyvauja folkloro šventėse, renginiuose, radijo ir televizijos laidose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.Koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Maltoje, Italijoje.
2005 m. kolektyvas už tradicinės muzikos puoselėjimą apdovanotas „Aukso paukšte“.

Kapeloje groja Alfredas Mickus (smuikas), Ramūnas Čičinskas (basetlė), Vaidas Mikutavičius (lamzdelis, mušamieji instrumentai) ir Arūnas Lunys (bandonija).

video 2

  lietuva 1
     

 

Festivalio renginiai:

Rugsėjo 5 d., trečiadienis, Vilnius

17.30 val. Daivos Klovienės fotografijų parodos „Griežynė – veidai, susitikimai“ atidarymas. Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39).

Muzikos renginius fotografuojanti Daiva Klovienė „Griežynėje“ nuo 2010 metų. Šiame festivalyje jos kūriniai eksponuojami pirmąjį kartą. Čia pamatysite žinomų muzikų veidus, instrumentus, įdomias festivalio akimirkas.

18.00 val. Algirdo Klovos solo programa „Versmės tėkmė“ Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39).

Algirdo Klovos sumanyta ir jo atliekama etnokultūrinė muzikinė programa remiasi autentiškomis lietuvių liaudies melodijomis, jas derinant su folkloro, postfolkloro ir kitų stilių improvizacijos elementais. Kai kurios melodijos skamba autentišku pavidalu (taip, kaip užrašytos iš pateikėjo), kitos – šiek tiek išplėtojamos. A. Klovos įvaldyti įvairūs muzikos instrumentai suteikia liaudies melodijoms išskirtinį skambesį, išlaikant iš liaudies atsineštą autentiką.

Neretai profesionaliam muzikantui neužtenka pagroti kelių liaudies melodijos taktų – norisi ją plėtoti, leisti tekėti, keistis, neprarandant savo autentiško grožio. Taigi versmė – tai liaudies muzika, o tėkmė – kompozitoriaus ir atlikėjo darbas.

Rugsėjo 6 d., ketvirtadienis, Vilnius

15 val. Popietė su tautodailininku Jonu Bugailiškiu jo dirbtuvėse (Aušros vartų g. 17-10).

J. Bugailiškio, išradingo medžio drožėjo, skulptoriaus, liaudies instrumentų kūrėjo, pagamintomis kanklėmis, ragais ir būgnais muzikuoja ne vienas lietuvių bei užsienio folkloro ansamblis ar pavieniai atlikėjai.Jau ne pirmą kartą festivalio dalyviai svečiuosis jaukiose tautodailininko dirbtuvėse, įsikūrusiose Vilniaus senamiestyje: į jas visuomet malonu užeiti ir pasiklausyti ramios šeimininko kalbos, pasigrožėti jo kūriniais, pamuzikuoti.Svečiai turės unikalią galimybę pamatyti, kaip nagingo meistro rankosegimsta muzikos instrumentai.

18 val. Peterburgo armonikininkų vakaras Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39).

Peterburgo armonika – gana vėlai lietuvių folklore atsiradęs muzikos instrumentas. Praėjusio amžiaus pradžioje Peterburgo armonika buvo vienas populiariausių muzikos instrumentų Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, muzikantus žavėjęs savo puošnia išvaizda ir unikaliu skambesiu. Apskritai armonika yra įvairiatautis instrumentas, nors patys lietuviai taip pat jas gamino. Pačiame Sankt Peterburge šis instrumentas plačiau nepaplito. Šiandien armonikų, kurios liaudyje vadinamos „peterburgskomis“, beveik niekas negamina, tačiau muzikantų vis daugėja.

20 val.Festivalio svečių pasirodymai Vilniaus kavinėse ir baruose.                        

Tai yra puiki proga tiesiogiai pabendrauti su festivalio svečiais, pasiklausyti liaudies muzikos, atsigaivinti ir net pavakarieniauti gražioje aplinkoje. Pakviesime į

alaus barą „Šnekutis“ (Šv. Stepono g. 8) - Lenkija;

„Užupio kavinę“ (Užupio g. 2) - Kinija, Azerbaidžanas, JAV;

restoraną „Bernelių užeiga“ (Gedimino pr. 19) - Latvija, Estija;

vyno restoraną „Burbulio vyninę“ (Rūdninkų g. 18) - Graikija;

„Restoranas“ (Pylimo g. 23) - Škotija, Baltarusija.

Rugsėjo 7 d., penktadienis, Vilnius

15 val. Folkloro dirbtuvės Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39).

Jau įprastame festivalio renginyje svečiai pristatys savo instrumentus, pasakos apie jų gamybą, muzikavimo tradicijas, demonstruos atlikimo manierą, tradicinį repertuarą. Dirbtuvėse šeimininkaus etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė.

18 val. Didysis festivalio „Griežynė“ koncertas Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniaus g. 39).

Tai pagrindinis festivalio renginys, kurio metu dalyviai ir svečiai demonstruoja gražiausius ir vertingiausius savo repertuaro kūrinius. Klausytojams tai puiki proga išgirsti ir pamatyti visus muzikantus drauge. Be to, didžiajame koncerte visuomet būna ir malonių staigmenų.

Rugsėjo 8 d., šeštadienis, festivalio dalyvių išvyka į Kernavę ir Širvintas (Širvintų raj.)

14 val.  Koncertas Širvintų kultūros centro Kernavės filiale (Kerniaus g. 6, Kernavė).

17 val.  Koncertas Širvintų kultūros centre (I. Šeinio g. 4, Širvintos).

Gražia tradicija tapo atvežti festivalį Lietuvos gyventojams į namus. Kaimuose ir mažuose Lietuvos miesteliuose vis dar yra šviesuolių, liaudies muzikos entuziastų, kurių dainos skambės festivalio svečiams, o šie susipažins su kaimo žmonių buitimi ir muzika, skanaus lietuviškos virtuvės patiekalų ir demonstruos savo meną.

Rugsėjo 9 d., sekmadienis, festivalio dalyvių išvyka į Kauno rajoną.

14 val. Popietė pas Laimą ir Stasį Sadauskus (Jurbarko pl. 351, Antalkių k., Kauno r.).

17 val. Baigiamasis festivalio koncertas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje (Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r.).

 

 

Nuotraukos

         Nuotraukų autorė Daiva Klovienė

 

 

 

Garso įrašai