logo_bzu.gif
   

logo 16 z

 

GRIEŽYNĖ - 2016

2016 m. rugsėjo  7 - 11 d.

 

 

Dalyviai   Renginiai   Nuotraukos   Garso įrašai

 

2016 metais festivalyje grojo muzikantai iš Šiaurės Airijos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Zdzislawo Marczuko kapela, Lenkija

Z. Marczuk kilo iš muzikalios šeimos,groja nuo mažens. Jis yra gavęs daugybę premijų svarbiausiame Lenkijos festivalyje „Festiwal Kapel i Śpiewaków Ludowych“ ir kaip solistas, ir kaip ansamblių – su broliu ar sūnumis – narys. Atlikėjas taip pat yra Oskaro Kolbergo apdovanojimų laureatas.Jis moko norinčius smuikuoti, groti armonika ir būgneliu, jo veikla rūpinasi ir remia Konstantynuvo miestelio savivaldybės kultūros centras. Subūrėjis ir kelis liaudies muzikos kolektyvus: „Kapela Sąsiedzka“, „Zespół Śpiewaczy“, „Kapela Rodzinna Zubkowiczów“ ir „Leśniańskie Nutki“, kuri jau ne kartą buvo apdovanota festivaliuose.

„Griežynėje“ Z. Marczuk (armonika, smuikas, būgnelis) pasirodys kartu su dviem savo mokinėmis – Paulina Kwaśniewska (smuikas, būgnelis) ir Karolina Szymula (smuikas, būgnelis).

    lenkija 1

Duetas „Zezigrad“, Italija

Lietuvoje gyvenantys italai Novella ir Mario drauge koncertuoja jau ne vienerius metus. Nuo 2015 m. pavasario jie atlieka tik italų liaudies muziką: „Lietuvoje ši muzika dar mažai pažįstama.Taigi mes norime prisidėti prie italų liaudies dainų ir šokių sklaidos šioje gražioje šalyje! Esame įsitikinę, jog lietuviams tai tikrai patiks. Be to, mes esame emigrantai, todėl nenorime pamiršti savųjų šaknų.“

Gyvendami Lietuvoje, muzikai iš naujo atranda savųjų tradicijų žavesį ir savitumą, suvokia, kas yra jie patys, analizuoja savosios šalies praeitį – per tai duetas pasakoja apie savąją žemę šaliai, kurioje gyvena. Muzikantai trokšta, kad jų muzika dar labiau suartintų Italiją ir Lietuvą.

italija 1

Folkloro kolektyvo „Paazerje“ instrumentinis trio, Baltarusija

Garsus Baltarusijos folkloro kolektyvas „Paazerje“ veikia Pastovio Anatolijaus Tyzenhauzo menų mokykloje nuo 1991 m. Manoma, kad Pastovio miestas yra vienintelis Baltarusijoje, kuriame vis dar grojama senoviniais diatoniniais cimbolais. Jų subtilybių galima išmokti ir menų mokykloje arba prisidėjus prie ansamblio – didžiausią jo instrumentinės muzikos repertuaro dalį sudaro kūriniai diatoniniams cimbolams.Kolektyvas taip pat atlieka polkas, valsus, krakoviakus, aberokus, mazurkas, padespanus ir daugybę kitų melodijų.

Instrumentiniame trio groja Anatolij Sobol (armonika), Vanda Mackėvič (cimbolai) ir Liudmila Janukovič (smuikas). Muzikantai dažnai koncertuoja ne tik Baltarusijoje, bet yra aplankę ir Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Slovakiją, Ukrainą, Serbiją, Moldovą, Rusiją, kitas pasaulio šalis. Jie ne kartą tapo nacionalinių ir tarptautinių konkursų bei festivalių laureatais.

 baltarusija 2

Áron Dóra ir Orsolya András, Vengrija

Á. Dóra renka, groja ir tyrinėja archajinę vengrų liaudies muziką bei piemenų dainas ir melodijas, mokytojauja meno mokyklose ir stovyklose, dalyvauja nacionaliniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, bendradarbiauja su lėlių teatru. Muzikas dažniausiai pasirodo kaip solistas, rečiau – akompanuoja dainininkams, ypatingomis progomis pritaria smuikininkams ar muzikantams, grojantiemsgardon (vengriškas bosinis mušamasis muzikos instrumentas). Jis yra laimėjęs Jaunojo folkloro meistro apdovanojimą.

video 2    video 2

 vengrija 1
O. András kilo iš Transilvanijos,dainuoja liaudies dainas ir groja gardon, moko folkloro pagrindų mokyklose bei stovyklose, dalinasi ir instrumentinės muzikos subtilybėmis. Ji studijuoja Ferenco Listo muzikos akademijoje, pagrindinė jos tyrinėjimų sritis yra muzikos ir dainų tradicijos „csíkiszékely“ ir „gyimesicsángó“, kilusios iš trijų mažų slėnio kaimelių, kuriuose gyvena uždara vengrų etninė grupė. Senąsias folkloro tradicijas muzikėlaiko šeimos paveldu ir tautos relikvija. Savo repertuarą ji sukaupė iš netoli nuo jos gimtinės esančio istorinio Csik regiono dabartinės Rumunijos rytuose, kur gyvena daugiausia vengrai. vengrija 2

Folkloro ansamblis „Krasna Gorka“, Rusija

Ansamblio „Krasna Gorka“ (liet. „Gražus kalnelis“) muzikantai Aidar Gilmutdinov, Sergei Kuznecov ir Jurij Blagodatskich atvyko iš Rusijos Kirovo srities Kilmezio rajono. Visi jie yra pelnę daugybę įvairiausių prizų šalies ir tarptautiniuose konkursuose. Muzikantai atlieka mažųjų Rusijos Federacijos tautų – totorių, marių, udmurtų ir kitų – muziką,taip pat dainuoja tradicines rusų dainas.

rusija 1

Instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“, Lietuva

Instrumentinio folkloro grupę „Vydraga“ 1988 m. įkūrė ir iki šiol jam vadovauja kompozitorius, pedagogas, folkloristas ir muzikantas Algirdas Klova. 1996 m. jis kolektyvą perorganizavo į penkių multiinstrumentalistų grupę. Visi jie yra folkloro entuziastai, per ekspedicijas šio meno mokęsi iš pirminio šaltinio – Lietuvos kaimo muzikantų.

Kvintetas groja Lietuvos ir kitų pasaulio šalių liaudies muziką, eksperimentuoja su kitų žanrų atstovais. Savo pirmąjį CD muzikantai pristatė NATO būstinėje Briuselyje, grojo ir Hanoveryje, Milane, Farerų salose, Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Rusijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Italijoje. 2008 m. folkloro grupei „Vydraga“ buvo įteiktassvarbiausias Lietuvos liaudies meno kolektyvų apdovanojimas „Aukso paukštė“ .

Grupė išleido šiuos albumus: „Vydraga“ (2001), „Piktžirnis“ (2004), „Per šilą jojau“ (2008), „Roger Watson & „Vydraga“ (2009), „Kudlius“ (2013).

video 2    video 2    video 2

lietuva 1

Niall McClean ir Brendan Monaghan, Šiaurės Airija

N. McClean (smuikas, tin whistle) kilo iš a Šiaurės Airijos Dauno regiono. Jis koncertuoja ir įrašo muziką su daugybe gerai žinomų muzikantų,yra laimėjęs visus Šiaurės Airijos smuikininkų čempionatus, daugybę metų dirba drauge su B. Monaghan.

B. Monaghan (vokalas, gitara, airiškas būgnas bodhrán) yra gerai žinomas dainų autorius ir atlikėjas bei kantri ir folk muzikos propaguotojas iš Šiaurės Airijos Dauno regiono. Jis išleido septynis solinius albumus, groja savo kurtas ir liaudies dainas visame pasaulyje, įrašinėja muziką su kitais muzikantais, yra laimėjęs įvairiausių apdovanojimų.

video 2    video 2

airija 2

Grupė „Hāgenskalnamuzikanti“, Latvija

Grupė „Hāgenskalnamuzikanti“yra puiki liaudiškų šokių muzikos kapela iš Rygos. Kolektyvą 1998 m. įkūrė keturi folkloro mylėtojai, kurie norėjo prikelti iš užmaršties ir pademonstruoti plačiajai publikai muziką, Latvijoje skambėjusią prieš šimtą ir daugiau metų. Taigi repertuaras ir sudarytas iš XX a. pradžios tradicinės šokių muzikos, senovinių liaudies dainų, užrašytų folkloro ekspedicijų metu.

Grupės grojimo maniera taip pat remiasi liaudies muzikantų tradicijomis. Koncertuose ir festivaliuose muzikantai demonstruoja XIX a.būdingus instrumentus, kurių šiais laikais jau ne visada gali išgirsti:įprastam smuikuipritaria mandolina, citra ir archajiškos armonikos „Ieviņa“.

Šią grupę mėgsta įvairaus amžiaus publika. „Hāgenskalnamuzikanti“ turi daugybę draugų ir Lietuvoje, kur grojo keliuose festivaliuose ir televizijos laidoje „Gero ūpo“.

Grupei vadovauja žinomas latvių tradicinės kultūros specialistas, etnomuzikologas lmārs Pumpurs – puikus pedagogas ir liaudies instrumentų meistras.

video 2

latvija 1

Leanne Barbo ir Maarja Sarv, Estija

Dvi puikios liaudies muzikos atlikėjos iš Estijos draugauja tiek muzikoje, tiek ir gyvenime. Jos domisi ir atlieka įvairiausią estų liaudies muziką nuo dainų iki šokių. Groja įvairiausiais instrumentais – dūdmaišiais, fleitiniais pučiamaisiais, kannele, smuiku, armonikomis, dambreliais ir kt. Jų pomėgis yra atrasti ir pažinti seniausius liaudies muzikos klodus ir atlikti juos originaliai. O kartais ir šiuolaikiškai.

video 2

 estija 1

Festivalio renginiai:

Rugsėjo 7 d., trečiadienis, Vilnius

17val. Alberto Martinaičio sukurtų lietuvių liaudies muzikos instrumentų ir Antono Šuminskio fotografijų ciklo „Būsiu muzikantu“ parodų atidarymas, Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblio „Ratilėlis“ (vadovai Alvyda Česienė ir Andrius Darčianovas) koncertas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41)

Šiaulietis tautodailininkas A. Martinaitis pirmiausia yra kalvis. Jo rankose suminkštėja akmuo, linksta geležis, o lenta virsta kanklėmis. Kai nepriekaištingai dirba kalvio rankos, jo galvoje tvarkingai sugula mintys – Albertas įsitikinęs, kad stiprybė ateina iš praeities, todėl linki visiems nors trumpam pažvelgti į aplinką valstiečio, nesugadinto žmogaus, akimis. Tačiau eksperimentuoti jis mėgsta. Viena iš naujausių jo idėjų – akmeniniai skudučiai, kuriuos, kaip ir diatonines kankles, lumzdelius, basedlas, skudučius, dambrelius, triukšminius instrumentus, taip pat pamatysime parodoje.

Visagino kultūros centras kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru kasmet kviečia visus į tradicinio muzikavimo kursus. Čia galima pasimokyti groti cimbolais, dūdmaišiu, smuiku, armonika ir būgneliu, pažinti instrumentus iš jais grojančių žmonių, perimti tradicinio muzikavimo manierą iš profesionalių lektorių. Nuotaikas, tvyrančias šiuose susibūrimuose, užfiksavo fotografas Antonas Šuminskis. Jis jau vaikystėje susidomėjo fotografija, įamžindavo akimirkas tėčio juostiniais fotoaparatais. Pagrindinis Antono fotografijų žanras – kultūrinių ir visuomeninių renginių reportažinė fotografija, jis stengiasi užfiksuoti pačias įsimintiniausias Visagino miesto istorijas; taip pat kartu su bendraminčiais jis veda internetinį videodienoraštį.

Autentišką liaudies instrumentų skambesį po parodų atidarymo pademonstruos Kauno tautinės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“. Prieš 25 metus kolektyvas buvo įkurtas Kauno šv. Mato vidurinėje mokykloje, veiklą tęsė Kauno tautinės kultūros centre. Šiuo metu jam vadovauja A. Česienė ir A. Darčianovas. Ansamblyje moksleiviai dainuoja, šoka, skudučiuoja, kankliuoja, smuikuoja, pučia ragus, dūdmaišius, birbynes, skambina cimbolais, groja armonikomis, bandonijomis. „Ratilėlio“ nariai – nuolatiniai Dainų švenčių dalyviai, tarptautinių ir nacionalinių festivalių bei konkursų laureatai; prieš dvejus metus jie taip pat dalyvavo „Griežynės“ festivalyje.

18.30 val. Zino Kazėno tapybos darbų parodos „Vydraga“ atidarymas Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39), dalyvauja instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“ (vadovas A. Klova)

Tapybos paroda – naujiena festivalyje, užtat žodis „vydraga“ dažnai jame girdimas. Jis sudarytas iš dviejų dalių – „vyda“ („vydėti“) ir „rega“ („regėti“). „Turėti vydą“ arba „vydos jėgą“ reiškia „sugebėti matyti ateitį, jausti įvykių seką“. Iš „regėti“ kilęs ir žodis „ragana“. Taigi „Vydraga“ – „ragana aiškiaregė, burtininkė, galinti matyti ateitį“... Panašias asociacijas dailininkui, fotografui, žurnalistui, keliautojui ir Vesterno kultūros mėgėjui Z. Kazėnui kelia šis žodis.

Kita proga demonstruoti parodą festivalyje – instrumentinio folkloro grupės „Vydraga“ dalyvavimas šiais metais. Juk visas kolektyvo kompaktines plokšteles puošia Z. Kazėno kūriniai – muzikantus ir dailininką sieja ilga draugystė.Skaityti daugiau...

19val. Žemynos Trinkūnaitės kompaktinės plokštelės „Devynstygės kanklės – 21 kompozicija“ pristatymas ir koncertas Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39)

Žemynos pažintis su lietuvių liaudies muzika prasidėjo tėvų, žinomų Lietuvos folkloro entuziastų, namuose. Groti koncertinėmis kanklėmis ji mokėsi Balio Dvariono muzikos mokykloje, vėliau kūrė kompozicijas diatoninėms kanklėms, dainavo „VISI“, „Kūlgrinda“ ir Dailės akademijos folkloro ansambliuose. 2013 m. jos išleistas CD „Devynstygės kanklės – 17 kompozicijų“ pakliuvo į 11 netikėčiausių Lietuvos muzikos albumų sąrašą. Žemyna koncertavo Lenkijos, Čekijos, JAV, Švedijos, Rusijos klausytojams. Jos kompozicijos yra originalios, įkvėptos lietuviškų dermių, sąskambių, intonacijų; kiekvieną kartą melodijos skamba vis kitaip, improvizuotai, nes autorė neužrašo savo kūrinių natomis ant popieriaus – viską atlieka atmintinai. Šiais metais pasirodė dar vienas atlikėjos CD „Devynstygės kanklės – 21 kompozicija“,jame sudėti nuo 2013 m. sukurti kūrinėliai.

Rugsėjo 8 d., ketvirtadienis, Vilnius

15 val. Popietė su tautodailininku Jonu Bugailiškiu jo dirbtuvėse (Aušros vartų g. 17-10)

J. Bugailiškio, išradingo medžio drožėjo, skulptoriaus, liaudies instrumentų kūrėjo, pagamintomis kanklėmis, ragais ir būgnais muzikuoja ne vienas lietuvių bei užsienio folkloro ansamblis ar pavieniai muzikantai.

Jau ne pirmą kartą festivalio dalyviai svečiuosis jaukiose tautodailininko dirbtuvėse, įsikūrusiose Vilniaus senamiestyje: į jas visuomet malonu užeiti ir pasiklausyti ramios šeimininko kalbos, pasigrožėti jo kūriniais, pamuzikuoti.Svečiai turės unikalią galimybę pamatyti, kaip gimsta muzikos instrumentai nagingo meistro rankose.

18 val. Lietuvos armonikininkų duetų koncertas „Du@i“ Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39)

Festivalyje kasmet pasirodo tradiciniai Lietuvos regionų muzikantai. Šiemet koncertas skirtas armonikininkų duetams – juk dviese groti smagiau. Matyt, dėl tos pačios priežasties molėtiškiai Kęstutis Kuzmickas ir Algimantas Mieliauskas suorganizavo pirmąsias armonikierių duetų varžytuves „Du@i“. Jos vyko 2011 m. lapkričio 26 d. Molėtuose ir nuo tada yra rengiamos kasmet. Projektas bus pristatytas ir „Griežynės“ žiūrovams –koncertuos net septyni bandonininkų ir armonikininkų duetai.

20 val. Festivalio svečių pasirodymai Vilniaus kavinėse ir baruose

Tai yra puiki proga tiesiogiai pabendrauti su festivalio svečiais, pasiklausyti liaudies muzikos, atsigaivinti ir net pavakarieniauti gražioje aplinkoje:

alaus baras „Šnekutis“ (Šv. Stepono g. 8) - groja „Hāgenskalnamuzikanti“ (Latvija) ir „Vydraga“ (Lietuva);
„Užupio kavinė“ (Užupio g. 2) -  groja trio „Paazerje“ (Baltarusija);
restoranas „Aula“ (Pilies g. 11) - groja „Zezigrad“ (Italija) bei Zdislawo Marczuko kapela (Lenkija);
restoranas „Bernelių užeiga“ (Gedimino pr. 19) - groja ansamblis „Krasna Gorka“ (Rusija) ir muzikantai iš Azerbaidžano;
vyno restoranas „Burbulio vyninė“ (Rūdninkų g. 18) - groja Áron Dóra ir Orsolya András (Vengrija).

Rugsėjo 9 d., penktadienis, Vilnius

15 val. Folkloro dirbtuvės Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39)

Jau įprastame festivalio renginyje svečiai pristatys savo instrumentus, pasakos apie jų gamybą, muzikavimo tradicijas, demonstruos atlikimo manierą, tradicinį repertuarą. Dirbtuvėse šeimininkaus etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė.

18 val. Didysis festivalio „Griežynė“ koncertas Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniaus g. 39)

Tai pagrindinis festivalio renginys, kurio metu dalyviai ir svečiai demonstruoja gražiausius ir vertingiausius savo repertuaro kūrinius. Klausytojams tai yra puiki proga išgirsti ir pamatyti visus muzikantus drauge. Be to, didžiajame koncerte visuomet būna ir malonių staigmenų.

 Rugsėjo 10 d., šeštadienis, festivalio dalyvių išvyka į Panevėžio rajoną

13.00 val. Koncertas Panevėžio krašto amatininkų šventėje „Audimo raštų kalba“ Upytės tradicinių amatų centro kieme (Upytė)

17.00 val. Koncertas ir dalyvavimas edukacinėse programose Smilgių etnografinėje sodyboje (Panevėžio g. 21, Smilgiai)

Jau graži tradicija yra atvežti festivalį Lietuvos gyventojams į namus. Kaimuose vis dar yra šviesuolių, liaudies muzikos entuziastų, kurių dainos skambės festivalio svečiams. Šie susipažins su kaimo žmonių buitimi ir muzika, skanaus lietuviškos virtuvės patiekalų ir demonstruos savo meną.

 Rugsėjo 11 d., sekmadienis, Varėnos rajonas

13.00 val. Koncertas Varėnos kultūros centro Merkinės filiale (Vilniaus g. 1, Merkinė)                                       

17.00 val. Baigiamasis festivalio „Griežynė“ koncertas Varėnos kultūros centro Kino ir parodų salėje (Jono Basanavičiaus g. 2, Varėna)

 

Nuotraukos

   Daivos Klovienės nuotraukos:

trečiadienis:

 

ketvirtadienis:

 

penktadienis:

 

šeštadienis:

 

sekmadienis:

 

   Dariaus Lingės nuotraukos:

 

 

Garso įrašai