logo_bzu.gif
   

Griežynė - 2002

Rugsėjo 18 - 22 d.

 

Dalyviai   Programa   Nuotraukos   Garso įrašai

 

FESTIVALIO DALYVIAI

FOLKLORO MUZIKOS GRUPĖ SINIMANISEELE - ESTIJA

1997 metais įkurta jaunų merginų grupė. Pradžioje jos dainavo liaudies dainas ir šoko šokius, vėliau susidomėjo instrumentine muzika. Groja dūdmaišiais, smuikais, 6-7 stygų kannel. Visi šie instrumentai, išskyrus smuiką, pagaminti Estijos meistrų. Repertuarą ir grojimo būdą merginos perima iš senųjų Estijos liaudies muzikantų. Merginos nevengia pagriežti ir kitų šalių liaudies melodijas. Katrin Valk - dūdmaišis, kannel. Kersti Salujoe - smuikas, kannel. Janika Viilma - dūdmaišis, kannel.

KLASIKINĖS INDŲ MUZIKOS VAKARO ATLIKĖJAI

SERGEJ ANCUPOV sarodas (Ryga)- vienintelis visoje buvusioje SSSR teritorijoje muzikantas grojantis šiuo instrumentu. Amjad Ali Khan'o mokinys.
LIUDMILA ŽURKOVA tampūra (Ryga)
VITALIJUS LOGVINOVAS tabla (Vilnius) 

GRUCELŲ ŠEIMOS KAPELA - LENKIJA

Drauge griežti pradėjo 1982m. Atlieka Piwniczna apylinkių “Juodųjų kalniečių” folkloro muziką. Kapela garsi ne tik savo regione, bet ir visoje Lenkijoje, jų įrašai dažnai skamba radijo eteryje. Nuo 1986-jų iki 2000-jų metų buvo sudėtine regioninio ansamblio “Dolina Popradu" dalimi. Tapo daugelio testivalių ir konkursų laureatais, 1999 grojo Miuncheno radijui, 1997 už nuopelnus liaudies menui gavo Oskaro Kolbergo medalį.

Kapeloje groja: Edward Grucela-I smuikas.Mieczyslaw Grucela (brolis) - II smuikas.Irena Grucela (dukra) - bosas. Kingą Izworska - bosas. Stanislaw Judka (svainis) - klarnetas.

TATSUYA OKABAYASHI - JAPONIJA

Gimė Japonijoje, 1998 metais išvyko j Mongoliją kur susidomėjo tradiciniu obertoniniu dainavimu khôômi ir ėmė studijuoti grojimo instrumentu morinkhuur techniką. Morinkhuur išvertus iš mongolų kalbos reiškia “arklio instrumentas", nes jis buvo daromas iš arklio kaulų ir ašutų.

 AUDUN EKEN IR NIELS TOVSRU - NORVEGIJA

Puikus jaunų žmonių duetas, akordeonu ir smuiku atliekantis tradicinę norvegų muziką.

 BAZAR BLÅ- ŠVEDIJA

Grupę sudaro trys muzikantai,kuriuos vienija susižavėjimas švedų liaudies muzika. Naudodami nyckelharpą (klavišinis smuikas), viso pasaulio perkusinius instrumentus ir boso gitarą, jie remiasi tradicija rinkdamiesi labai specifinį kūrybos kelią, kuriame susilieja improvizacija ir spontaniškumas, kuriantys ypatingą erdvę klausytojams. Grupė groja tai, ką jie vadina "transglobalinių kelionių folku”. (kurį galima būtų pavadinti world music vardu). 1999 m. jų debiutinis albumas “Nordic City” buvo nominuotas Švedijos Grammy apdovanojimams kaip geriausias metų folk music albumas. Bazar Blå gimė po to, kai nyckelharpos virtuozas Johan Hedin, grojęs Paryžiaus gatvėse, kviestas j Abbey Road studiją Londone ir sukūręs grupę su Holivudo žvaigžde Milla Jovovich ir boso gitaristas Bjorn Meyer, apkeliavęs JAV keturis kartus, grįžo namo ir sutiko perkusistą Fredrik Gille, kurio nepavyko rasti Amerikoje.

Šią grupę festivalyje pristato Švedijos koncertinė organizacija Rikskonserter.

         ANDREJS RANCANS IR KAPELA BALTINAVOS MUZIKANTAI -LATVIJA 

Andrejs Rancans gimė 1929 rytų Latvijos regione Ludza, Nautreni apskrityje, Buzdos vienkiemyje vyriausiuoju iš šešių šeimos į vaikų. Iki 12 metų padėjo tėvams ūkyje, 1959 baigė Daugpilio pedagoginį institutą ir dirbo mokytoju, savarankiškai išmoko groti | smuiku ir grojo su kitais kaimų muzikantais vakaronėse, šokių vakaruose ir pobūviuose. Andrejs taip pat groja akordeonu, folkloro ansamblyje “Grodi". Koncertavo Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Turkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Japonijoje. Muzikantas turi 8 smuikus ir visi jie skamba charakteringai, savotiškai, ypatingai, o seniausias - gražiausiai.

Baltinavos kaimas, įsikūręs Šiaurės rytų Latvijoje, Latgalės regione.Šis regionas ypač turtingas folkloro tradicijomis Iki šių dienų beveik kiekvienas vienkiemis turi savo muzikantą, išsaugojusį regioninę muzikavimo tradiciją. Šis regionas turi tipinį repertuarą, kurio pagrindinis šokis - polka. Jų muzikantai žino devynias gaiybes, kiekvienas savo variantą kiekvienai melodijai.

Be jau minėto smuikininko Andrejs Rancans kapeloje citra groja Lucija Keiša, būgnu Jazeps Keišs ir akordeonu - Marija Bukša.

        MADSEN TRIO - DANIJA

Jens Madsen - akordeonas. Groja nuo 18 metų kaip solistas ir įvairių ansamblių (nuo duetų iki bigbendų) dalyvis. Jis grojo daugelyje folkloro festivalių Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse.

Verner Lund - kontrabosas. Nuo jaunystės grojo simfoniniame orkestre, įvairiuose ansambliuose ir duetu su Jens Madsen. Dalyvavo projektuose su gerai žinomais Afrikos, Vokietijos ir Skandinavijos muzikantais.

Rene Nielsen - gitara. Daug metų groja didesniuose ar mažesniuose ansambliuose. Jo plačiame repertuare - įvairiausių stilių muzika nuo Amerikos folko iki džiazo ir, žinoma, Šiaurės šalių folk muzika. Jis grojo Skandinavijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Anglijoje. Visų muzikų keliai susitiko prieš trejetą metų Skagene ir taip gimė “Madsen trio”, kuris dėka muzikų įvairiapusiškumo groja viską nuo Skandinavijos folkloro, prancūzų miuzetės, Argentinos tango iki džiazo standartų.

Į festivalį muzikams atvykti padėjo SAS ir M&M

INSTRUMENTINIO FOLKLORO GRUPĖ "VYDRAGA" - LIETUVA

1988 m. folkloro ansamblį "Vydraga” įkūrė kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova. 1996 metais savo vadovaujamą kolektyvą jis perorganizavo į penkių multiinstrumentalistų grupę. Visi jos nariai trumpiau ar ilgiau grojo didžiojoje "Vydragos” sudėtyje. Visi jie yra ilgamečiai folkloro entuziastai, mokęsi šio meno iš pirminio šaltinio - Lietuvos kaimo muzikantų, folkloro ekspedicijų metu. Ši sudėtis  savo CD pristatė NATO būstinėje Briuselyje, grojo EXPO parodoje Hanoveryje 2000, koncertavo Farerų salose, Latvijoje, Maskvoje, Vokietijoje, Švedijoje. "Vydraga" dalyvavo Falūno ir Skageno festivaliuose.

Algirdas Klova - smuikas, lumzdelis. Marijus Šnaras - smuikas. Jūratė Klovienė (June) - perkusija, kanklės, Vytautas Linkevičius - basedlė, dūdmaišis. Regimantas Žitkauskas - bandonija, kanklės.

LIGAWKI DUO-LENKIJA

Tai muzikantai, pristatantys ligawki - daudytės tipo tradicinį Lenkijos piemenų instrumentą. Jie taip pat groja ir kitais piemenų pučiamaisiais muzikos instrumentais.

TERESA MAKSIMOWICZ ir PAWEL FRANCZUK - garsaus ligawki meistro ir muzikanto, Oskaro Kolbergo premijos laureato, Antoni Lempicki (mirusio 1998 m.) dukra ir anūkas. Meistras pagamino daugiau nei 500 instrumentų Lenkijos ir kitų Europos šalių muzikantams.

Abu muzikai groja instrumentu ligawki nuo vaikystės. Teresa Maksimowicz būdama 11 metų (1976m.) regioniniame konkurse,

suaugusiųjų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą, vėliau dar daug karty pelnė laureto vardą įvairiuose muzikavimo piemenų instrumentais konkursuose.

Pawel Franczuk, būdamas 3-jų metų amžiaus, laimėjo žurnalistų ir žiuri premiją Visos Lenkijos muzikavimo piemenų instrumentais konkurse. Vėliau daug kartų tapo įvairiausių konkursų laureatu.

Muzikams j festivalį atvykti padėjo Ciechanowiec miesto, Krzysztof Kluka vardo Žemdirbystės muziejus.

 LI SANDANDONIJRE -ITALIJA / ITALY

Šv. Antano kultas suijęs su gyvulininkyste, nes Šv.Antanas - gyvulių globėjas. Italijoje sausio 17-ją švenčiama Šv.Antano diena. Tą dieną ypač gerbia grupės nariai. Jie dainuoja dainas, groja sukurdami šventinę nuotaiką. Jų repertuare tradicinė Italijos kaimo muzika, piemenų folkloras. Festivalio metu grupę globoja restoranas-picerija "CAMINETTO

 

 

Sušildė „Griežynė"   Tarptautiniam instrumentinio folkloro festivaliui pasibaigus

Gaila Kirdienė

7 meno dienos | 2002 m. spalio 4 d. straipsnis

 

Žvarbaus rudens netikėtai užkluptus vilniečius sušildė tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“ (rugsėjo 18-22 d.). Festivalio prezidentas Arūnas Lunys ir kompozitorius Algirdas Klova džiaugėsi, kad kas dveji metai rengiamą festivalį jiems pavyko įgyvendinti jau šeštąjį kartą. Šiais metais „Griežynė“ įsijungė į labai plačią „Sostinės dienų“ programą. Dėl publikos jai teko konkuruoti su gausiais „Aukštaičių dienų“, festivalio „Vilnius JAZZ“, tarptautinio akordeono muzikos festivalio ir kitokiais renginiais. Nepaisant to, daugelis „Griežynės“ renginių sutraukė labai daug klausytojų ir dalyvių.

Pirmąją festivalio dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo atidaryta paroda „Dumpliniai muzikos instrumentai Lietuvos kaime“. Akį traukė įvairios senesnės ir naujesnės (XIX a. pabaigos - XX a.) armonikos, pagamintos ne tik Rusijoje, Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Parodai šie instrumentai buvo pasiskolinti iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų bei muzikantų asmeninių kolekcijų. Koncertą, o kartu ir visą „Griežynės“ festivalį pradėjo mažasis vilnietis Adomas Kriukovas, šauniai pagrojęs keletą lietuvių liaudies šokių. Paskui vienas už kitą virtuoziškiau ir artistiškiau „dumples raitė“ Albinas Batavičius, Edmundas Širmulis, Arvy
das Kirda (visi iš Vilniaus), Antanas Martinėlis (iš Širvintų) ir Eržvilko bandonininkų tradicijas tęsiantis jaunas muzikantas Romas Nacas. Gaila, kad pastarasis jau labiau mėgsta groti ne bandonija, o mygtukine armonika „Čaika“, ir toks instrumentų keitimas vyksta daug kur Lietuvoje.

Tą patį vakarą Muzikinio angaro „Jazz klube“ publikai prisistatė festivalio svečiai iš Skandinavijos: „Madsen trio“ (Danija) ir „Bazar bla“ (Švedija). Bendri abiejų grupių bruožai - tai, kad jose muzikuoja labai įvairiapusiški profesionalai, gerai susipažinę su liaudies muzika. Danų grupė, kurią sudaro nenuilstantys muzikos entuziastai (Jensas Madsenas - akordeonas, Renė Nielsenas - gitara, Verneris Lundas - kontrabosas), gimė prieš trejus metus. Ji atlieka ir skandinavų tautų folklorą, ir argentiniečių tango, prancūzų miuzetę, džiazo standartus. O grupės „Bazar blž“ (Johanas Hedinas - nyckelharpa, Bjomas Meyeris - boso gitara, Fredrikas Gil- le - perkusiniai instrumentai) muzika iš karto visus privertė suklusti: pakerėjo kompozicijų originalumas, spalvingi tembrai, veržlumas,' subtilus akustinis skambesys ir elegancija, išskirtinis muzikantų artistiškumas ir muzikalumas. Lietuvos publika įsitikino, kad koncertus vedęs A. Klova sakė tiesą: „Griežynės“ padangėje žibėjo ryški žvaigždė. Grupės muzikos stilių galima apibūdinti kaip world music. Patys muzikantai ją pavadino „transglobalinių kelionių folku“ (Trartsglobal Tripfolk), nes jų repertuaras kuriamas kelionėse. Paskutiniame „Griežynės“ koncerte grupė atliko keletą visiškai naujų kompozicijų, kurias sukūrė gal ir Lietuvoje.

Pasak B. Meyerio, jų grupė ypatinga tuo, kad į ją susibūrė užaugę skirtingoje aplinkoje, bet vienas kitą papildantys muzikantai. Kompozitorius ir atlikėjas J. Hedinas yra kilęs iš Pietų Švedijos liaudies muzikų šeimos. Jis sukūrė įvairių dydžių nyckelhar- pų šeimą, praplėtė įprastinės nyckel- harpos diapazoną. Žavi jo išgaunamos įvairiausios garso spalvos, nuostabiai praturtinančios šiam instrumentui būdingą archajišką nosinį tembrą, taip pat ir plati dinamikos skalė.

Šiuo metu dešimties grupių Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir Australijoje narys, kompozitorius ir atlikėjas B. Meyeris užaugo Stokholme, netoli namų, kuriuose vykdavo džiazo muzikos kursai, repeticijos. Tai ir buvo jo mokykla. Nuo 1989 m. jis atlieka afrokubietišką džiazą, fusion stiliaus muziką su flamenko, džiazo ir Lotynų Amerikos muzikos elementais. Šis muzikantas groja taip pat savo patobulinta boso gitara, kuri, be keturių boso stygų, dar turi ir dvi melodines stygas.

į kompozicijas natūraliai įsipina F. Gille’s perkusija. Pirmiausia nustebino šio muzikanto mėgstamas instrumentas iš Peru - lyg ir paprasta dėžė (ant kurios jis sėdi), tačiau kiek subtiliausių atspalvių ritmų ja galima išbelsti! Išskirtinis jo muzikavimo stiliaus bruožas - manualinė technika. Jis groja įvairių pasaulio šalių instrumentais, labai susidomėjo ir lietuvišku būgneliu.

Viena iš festivalio „Griežynė“ kulminacijų - klasikinės indų muzikos vakaras. Šį kartą muzikavo sarodo virtuozas Sergejus Ancupovas (Ryga), vienintelis muzikantas buvusios SSSR teritorijoje, grojantis šiuo instrumentu. Tabla grojo Vitalijus Logvinovas, tampura - Svetlana Avčinikova (abu iš Vilniaus).

„Griežynėje“ skambėjo ir daugiau rytietiškos muzikos: japonas Tatsuya Okabayashi griežė mongolišką muziką dvistygiu morinkhuru, be to, pademonstravo net keturių rūšių obertoninį gerklinį dainavimą.

Dažnai Lietuvos festivaliuose pasirodantys grupės „Li sandandonijre“ (Italija) vyrai scenoje kūrė šventišką nuotaiką - vynas liejosi per kraštus. Bene simboliškiausias jų muzikos instrumentas - vyno statinė, būdingiausias kūrinys siautulingoji saltarela.

Kaip visada, „Griežynėje“ muzikavo mūsų kaimynai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Ilgo medinio trimito (li- gawka) pūtėjai Teresa ir Dariuszas Maksimowicziai iš Lenkijos pasakojo, kad tokį trimitą pūsdavo per Kalėdas. Lenkų kalniečių Grucelų šeimos kapelai labiausiai patinka griežti čar- dašus. Estų merginų grupė „Sinimaniseele“ muzikavo senaisiais liaudies muzikos instrumentais - į kankles panašiu kannel, strykine arfa, dūdmaišiu, smuiku. Baltinavos muzikantų (Adrejus Rancanas - smuikas, Lucija Keiša - citra, Jazepas Keišas - būgnas) griežiamos polkos išjudino šokti ir lietuvių jaunimą. Lietuvių instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“ su multiinstrumentalistu Algirdu Klova priešakyje charakteringai atliko jų pačių iš kaimo muzikantų užrašytus kūrinius. Na, o vaikų, kurie griežė savarankiškai, be tėvų ir suaugusiųjų, koncertas suteikė vilties, kad lietuvių instrumentinio muzikavimo tradicijos gyvuos ir ateityje.

 

 

PROGRAMA

18 D., TREČIADIENIS, Vilnius 18 D., TREČIADIENIS, Vilnius
17 val. Parodos „Dumpliniai muzikos instrumentai Lietuvos kaime" atidarymas. Lietuvos armonikininkų koncertas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41)
20 val. Folkjazz ir world muzikos vakaras. Dalyvauja grupės „Bazar Blå" (Švedija) ir Madsen trio (Danija). Muzikinio angaro „Jazz klubas" (Vilniausg. 22)

19 D., KETVIRTADIENIS, Vilnius
15 val. Festivalio svečių pasirodymai Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje
19 val. Festivalio svečių pasirodymai Žemaičių smuklėje (Vokiečių g. 24), Užupio kavinėje (Užupiog. 2), Aulėje (Cedvydžių 17), Pranciškaus mugėje (Rotušės a.), Restorane-picerijoje Caminetto (Didžioji 40)
20 val. Indų klasikinės muzikos vakaras Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniausg. 39)

20 D, PENKTADIENIS, Vilnius
12 val. Svečiuose pas liaudies instrumentų meistrą Egidijų VirbaŠių (Vilniaus r. Zujūnai, Ramunių g. 27)
16.30 val. Lietuvių instrumentinį folklorą griežia valkai /Vilniaus mokytojų namai, Baltoji salė (Vilniausg. 39)
19 val. Festivalio svečių pasirodymai Žemaičių smuklėje (Vokiečių g. 24), Užupio kavinėje (Užupiog. 2), Aulėje (Gedvydžių 17), Pranciškaus mugėje (Rotušės a.), Restorane-picerijoje Caminetto (Didžioji 40)
21 val. Folkoteka/Baras „Prie universiteto" (Dominikonųg. 9)

21 D., ŠEŠTADIENIS, Vilnius
11 val. GRIEŽYNĖS kino atidarymas. Baras „Prie universiteto" (Dominikonų g. 9)
15 val. Folkloro dirbtuvė/Vilniaus mokytojų namų Mažoji Salė (Vilniaus g. 39)
17 val. Didysis Griežynė 2002 koncertas. Vilniaus mokytojų namų Didžioji salė (Vilniausg. 39)

22 d., SEKMADIENIS, Vilnius - Ignalina
11val. GRIEŽYNĖS kinas. Baras „Prie universiteto" (Dominikonų g. 9)
FESTIVALIO DALYVIŲ IR SVEČIŲ IŠVYKA Į IGNALINĄ
17 val. Koncertas Ignalinos kultūros namuose (Ateities g.43)

 

Nuotraukos

 

Garso įrašai