Griežynė - 2002

Rugsėjo 18 - 22 d.

Dalyviai   Programa   Nuotraukos   Garso įrašai

Šv. Antano kultas suijęs su gyvulininkyste, nes Šv.Antanas - gyvulių globėjas. Italijoje sausio 17-ją švenčiama Šv.Antano diena. Tą dieną ypač gerbia grupės nariai. Jie dainuoja dainas, groja sukurdami šventinę nuotaiką. Jų repertuare tradicinė Italijos kaimo muzika, piemenų folkloras. Festivalio metu grupę globoja restoranas-picerija "CAMINETTO

Sušildė „Griežynė"   Tarptautiniam instrumentinio folkloro festivaliui pasibaigus

Gaila Kirdienė

7 meno dienos | 2002 m. spalio 4 d. straipsnis

Žvarbaus rudens netikėtai užkluptus vilniečius sušildė tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“ (rugsėjo 18-22 d.). Festivalio prezidentas Arūnas Lunys ir kompozitorius Algirdas Klova džiaugėsi, kad kas dveji metai rengiamą festivalį jiems pavyko įgyvendinti jau šeštąjį kartą. Šiais metais „Griežynė“ įsijungė į labai plačią „Sostinės dienų“ programą. Dėl publikos jai teko konkuruoti su gausiais „Aukštaičių dienų“, festivalio „Vilnius JAZZ“, tarptautinio akordeono muzikos festivalio ir kitokiais renginiais. Nepaisant to, daugelis „Griežynės“ renginių sutraukė labai daug klausytojų ir dalyvių.

Pirmąją festivalio dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo atidaryta paroda „Dumpliniai muzikos instrumentai Lietuvos kaime“. Akį traukė įvairios senesnės ir naujesnės (XIX a. pabaigos - XX a.) armonikos, pagamintos ne tik Rusijoje, Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Parodai šie instrumentai buvo pasiskolinti iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų bei muzikantų asmeninių kolekcijų. Koncertą, o kartu ir visą „Griežynės“ festivalį pradėjo mažasis vilnietis Adomas Kriukovas, šauniai pagrojęs keletą lietuvių liaudies šokių. Paskui vienas už kitą virtuoziškiau ir artistiškiau „dumples raitė“ Albinas Batavičius, Edmundas Širmulis, Arvy
das Kirda (visi iš Vilniaus), Antanas Martinėlis (iš Širvintų) ir Eržvilko bandonininkų tradicijas tęsiantis jaunas muzikantas Romas Nacas. Gaila, kad pastarasis jau labiau mėgsta groti ne bandonija, o mygtukine armonika „Čaika“, ir toks instrumentų keitimas vyksta daug kur Lietuvoje.

Tą patį vakarą Muzikinio angaro „Jazz klube“ publikai prisistatė festivalio svečiai iš Skandinavijos: „Madsen trio“ (Danija) ir „Bazar bla“ (Švedija). Bendri abiejų grupių bruožai - tai, kad jose muzikuoja labai įvairiapusiški profesionalai, gerai susipažinę su liaudies muzika. Danų grupė, kurią sudaro nenuilstantys muzikos entuziastai (Jensas Madsenas - akordeonas, Renė Nielsenas - gitara, Verneris Lundas - kontrabosas), gimė prieš trejus metus. Ji atlieka ir skandinavų tautų folklorą, ir argentiniečių tango, prancūzų miuzetę, džiazo standartus. O grupės „Bazar blž“ (Johanas Hedinas - nyckelharpa, Bjomas Meyeris - boso gitara, Fredrikas Gil- le - perkusiniai instrumentai) muzika iš karto visus privertė suklusti: pakerėjo kompozicijų originalumas, spalvingi tembrai, veržlumas,' subtilus akustinis skambesys ir elegancija, išskirtinis muzikantų artistiškumas ir muzikalumas. Lietuvos publika įsitikino, kad koncertus vedęs A. Klova sakė tiesą: „Griežynės“ padangėje žibėjo ryški žvaigždė. Grupės muzikos stilių galima apibūdinti kaip world music. Patys muzikantai ją pavadino „transglobalinių kelionių folku“ (Trartsglobal Tripfolk), nes jų repertuaras kuriamas kelionėse. Paskutiniame „Griežynės“ koncerte grupė atliko keletą visiškai naujų kompozicijų, kurias sukūrė gal ir Lietuvoje.

Pasak B. Meyerio, jų grupė ypatinga tuo, kad į ją susibūrė užaugę skirtingoje aplinkoje, bet vienas kitą papildantys muzikantai. Kompozitorius ir atlikėjas J. Hedinas yra kilęs iš Pietų Švedijos liaudies muzikų šeimos. Jis sukūrė įvairių dydžių nyckelhar- pų šeimą, praplėtė įprastinės nyckel- harpos diapazoną. Žavi jo išgaunamos įvairiausios garso spalvos, nuostabiai praturtinančios šiam instrumentui būdingą archajišką nosinį tembrą, taip pat ir plati dinamikos skalė.

Šiuo metu dešimties grupių Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir Australijoje narys, kompozitorius ir atlikėjas B. Meyeris užaugo Stokholme, netoli namų, kuriuose vykdavo džiazo muzikos kursai, repeticijos. Tai ir buvo jo mokykla. Nuo 1989 m. jis atlieka afrokubietišką džiazą, fusion stiliaus muziką su flamenko, džiazo ir Lotynų Amerikos muzikos elementais. Šis muzikantas groja taip pat savo patobulinta boso gitara, kuri, be keturių boso stygų, dar turi ir dvi melodines stygas.

į kompozicijas natūraliai įsipina F. Gille’s perkusija. Pirmiausia nustebino šio muzikanto mėgstamas instrumentas iš Peru - lyg ir paprasta dėžė (ant kurios jis sėdi), tačiau kiek subtiliausių atspalvių ritmų ja galima išbelsti! Išskirtinis jo muzikavimo stiliaus bruožas - manualinė technika. Jis groja įvairių pasaulio šalių instrumentais, labai susidomėjo ir lietuvišku būgneliu.

Viena iš festivalio „Griežynė“ kulminacijų - klasikinės indų muzikos vakaras. Šį kartą muzikavo sarodo virtuozas Sergejus Ancupovas (Ryga), vienintelis muzikantas buvusios SSSR teritorijoje, grojantis šiuo instrumentu. Tabla grojo Vitalijus Logvinovas, tampura - Svetlana Avčinikova (abu iš Vilniaus).

„Griežynėje“ skambėjo ir daugiau rytietiškos muzikos: japonas Tatsuya Okabayashi griežė mongolišką muziką dvistygiu morinkhuru, be to, pademonstravo net keturių rūšių obertoninį gerklinį dainavimą.

Dažnai Lietuvos festivaliuose pasirodantys grupės „Li sandandonijre“ (Italija) vyrai scenoje kūrė šventišką nuotaiką - vynas liejosi per kraštus. Bene simboliškiausias jų muzikos instrumentas - vyno statinė, būdingiausias kūrinys siautulingoji saltarela.

Kaip visada, „Griežynėje“ muzikavo mūsų kaimynai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Ilgo medinio trimito (li- gawka) pūtėjai Teresa ir Dariuszas Maksimowicziai iš Lenkijos pasakojo, kad tokį trimitą pūsdavo per Kalėdas. Lenkų kalniečių Grucelų šeimos kapelai labiausiai patinka griežti čar- dašus. Estų merginų grupė „Sinimaniseele“ muzikavo senaisiais liaudies muzikos instrumentais - į kankles panašiu kannel, strykine arfa, dūdmaišiu, smuiku. Baltinavos muzikantų (Adrejus Rancanas - smuikas, Lucija Keiša - citra, Jazepas Keišas - būgnas) griežiamos polkos išjudino šokti ir lietuvių jaunimą. Lietuvių instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“ su multiinstrumentalistu Algirdu Klova priešakyje charakteringai atliko jų pačių iš kaimo muzikantų užrašytus kūrinius. Na, o vaikų, kurie griežė savarankiškai, be tėvų ir suaugusiųjų, koncertas suteikė vilties, kad lietuvių instrumentinio muzikavimo tradicijos gyvuos ir ateityje.

PROGRAMA

18 D., TREČIADIENIS, Vilnius 18 D., TREČIADIENIS, Vilnius
17 val. Parodos „Dumpliniai muzikos instrumentai Lietuvos kaime" atidarymas. Lietuvos armonikininkų koncertas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41)
20 val. Folkjazz ir world muzikos vakaras. Dalyvauja grupės „Bazar Blå" (Švedija) ir Madsen trio (Danija). Muzikinio angaro „Jazz klubas" (Vilniausg. 22)

19 D., KETVIRTADIENIS, Vilnius
15 val. Festivalio svečių pasirodymai Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje
19 val. Festivalio svečių pasirodymai Žemaičių smuklėje (Vokiečių g. 24), Užupio kavinėje (Užupiog. 2), Aulėje (Cedvydžių 17), Pranciškaus mugėje (Rotušės a.), Restorane-picerijoje Caminetto (Didžioji 40)
20 val. Indų klasikinės muzikos vakaras Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniausg. 39)

20 D, PENKTADIENIS, Vilnius
12 val. Svečiuose pas liaudies instrumentų meistrą Egidijų VirbaŠių (Vilniaus r. Zujūnai, Ramunių g. 27)
16.30 val. Lietuvių instrumentinį folklorą griežia valkai /Vilniaus mokytojų namai, Baltoji salė (Vilniausg. 39)
19 val. Festivalio svečių pasirodymai Žemaičių smuklėje (Vokiečių g. 24), Užupio kavinėje (Užupiog. 2), Aulėje (Gedvydžių 17), Pranciškaus mugėje (Rotušės a.), Restorane-picerijoje Caminetto (Didžioji 40)
21 val. Folkoteka/Baras „Prie universiteto" (Dominikonųg. 9)

21 D., ŠEŠTADIENIS, Vilnius
11 val. GRIEŽYNĖS kino atidarymas. Baras „Prie universiteto" (Dominikonų g. 9)
15 val. Folkloro dirbtuvė/Vilniaus mokytojų namų Mažoji Salė (Vilniaus g. 39)
17 val. Didysis Griežynė 2002 koncertas. Vilniaus mokytojų namų Didžioji salė (Vilniausg. 39)

22 d., SEKMADIENIS, Vilnius - Ignalina
11val. GRIEŽYNĖS kinas. Baras „Prie universiteto" (Dominikonų g. 9)
FESTIVALIO DALYVIŲ IR SVEČIŲ IŠVYKA Į IGNALINĄ
17 val. Koncertas Ignalinos kultūros namuose (Ateities g.43)

 

Nuotraukos

Garso įrašai