logo_bzu.gif
   

GRIEŽYNĖ-1994

1994 m. rugsėjo 1 - 4 d.

 

 Nuotraukos   Garso įrašai

 

ARTĖJA „GRIEŽYNĖ-94”

Antanas KARVELIS

(Muzikos barai, 1994 Nr.11-12 straipsnis)

Liaudyje sakoma - „Ruošk roges vasarą. Matyt, tuo posakiu vadovaujasi ir instrumentinio folkloro tarptautinio festivalio organizatoriai. Nors „Griežynė 94” įvyks tik rugsėjo 1-4 dienomis, jai ruošiamasi ypač aktyviai. Jau žinomi 80% garantuotų festivalio dalyvių ir rėmėjų, pagaminta audio kaselė „Griežynė 92”, liaudies melodijų rinkinys, lipdukai, kita atributika.

Štai birželio 7-ają dieną buvo surengta busimosios „Griežynės” spaudos konferencija „Lango” muzikos klube. Jau dabar akredituota beveik 30 TV, radijo, foto ir spaudos žurnalistų. Remti festivalį sutinka ne viena radijo stotis, atskira laida, laikraštis. Organizatoriai nutarė apdovanoti žurnalistą, kuris atspausdins daugiausia publikacijų apie festivalį.

Jau greitai sulauksime antrojo „Griežynės” festivalio - 1994-ųjų rugsėjo 1-4 dienomis. Turbūt visi dar prisimena 1992-ųjų metų „Griežynę” ir jos muzikantus iš Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Anglijos, Peru, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Buvo gražu, tačiau šiemet jau antrasis festivalis Vilniuje „Griežynė 94”, kurio tikslas- susipažinti su pasaulio tautų liaudies muzikantais ir instrumentais, o jiems pademonstruoti savo autentišką muzikavimo tradiciją. Turėsite progos išgirsti koncertus senamiesčio salėse, visi drauge pavakaroti, pabendrauti su muzikantais ir drauge pagroti.

Organizatorių nuostata- nepaversti festivalio tik puošnia manifestacija, kuria jau yra virtę daugelis kilų renginių. „Griežynėje” svarbiausia - profesionalumas. Todėl festivalis - tai ne vien koncertai. Jo metu veiks folkloro kino teatras, kur galėsite pamatyti įvairių šalių filmus šia tematika. „Lango” galerijoje galėsite grozėtis fotoparoda. Festivalyje gros muzikantai iš Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Airijos, Estijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Slovakijos,Tanzanijos, Danijos ir iš kitur.

Dabar trumpai papasakosiu apie dalyvius:

GRUPĖ „HUDA” (BALTARUSIJA)

Įkurta 1992 metais. Pavadinimas kilęs nuo Gudijos - vieno iš Baltarusių žemės vardų.

„Huda” - jaunų žmonių grupelė, kurie nori gyventi pagal savo tautos įstatymus, todėl nagrinėdami papročius ir apeigas, rinkdami legendas, šokius ir dainas, besigrožėdami tautiniais kostiumais ir jų puošmenomis, muzikos instrumentais, orientuojasi į autentišką jų archaiško pavidalo atkūrimą.

MARIS JANSONS (LATVIJA)

Mario Jansono veikla susijusi su Latvijos Liaudies Muzikos Centru. Jis yra šio centro vadovas ir vienas jo įkūrėjų. LMC užsiima Liaudies muzikos medžiagos, tradicijų tyrimu, rinkimu (audio įrašų ir video filmų pavidalu) ir jų populiarizavimu. Mario Jansono pagrindinis užsiėmimas -Liaudies muzikos instrumentų (dūdmaišių, kanklių, lumzdelių, švilpukų ir kt.) gaminimas. Dalį savo laiko skiria muzikavimui folkloro grupėje „AURI"

NILLER OG LUFFE (DANIJA)

Niels Erik Rasmussen (Niller) Herluf S. Larsen (Luffe)

Niller og Luffe groja tradicinę Bornholmo ir danų liaudies muziką. Abu muzikantai groja garsiame Bornholmo liaudies ansamblyje „Kalten i Sakken”.

Niller og Luffe muzikantai groja senais ir naujais instrumentais: fleita, būgnais, dūdmaišiu, akordeonu, sidabrine fleita, o senąsias liaudies dainas atlieka Bornholmo dialektu, kaip jos buvo dainuojamos prieš 200 metų

VENGRŲ TRADICINĖS LIAUDIES MUZIKOS TRIO

Jozsef Birinyi (g. 1956) - folkloristas, liaudies muzikantas ir liaudies instrumentų gamintojas. Jis yra vienas žymiausių vengrų liaudies muzikos solo atlikėjų. Išskyrus styginius instrumentus ir cimbolus, jis groja daugiau kaip dvidešimčia vengrų liaudies muzikos instrumentų. Jis garsėja kaip geriausias atlikėjas citra, ryla, švilpyne, Pano dūdele bei žydų arfa (laikomas geriausiu vengrų interpretatoriumi). Savo solo koncertuose jis su malonumu pristato vengrų liaudies muzikos instrumentus, parodo jų vietą kultūros istorijoje. Joszef Birinyi - profesionalus Nacionalinės Filharmonijos Orkestro solistas, su muzikiniais turnė apkeliavęs daugelį Europos šalių bei Šiaurės Korėją, taip pat padaręs keletą TV ir radijo įrašų. Jis dėsto muzikos mokyklose, kūrybinėse liaudies muzikos stovyklose ir yra ansamblių „Csutoras” bei „Forras” vadovas. Joszef Birinyi yra pelnęs daugelio liaudies muzikos festivalių bei konkursų apdovanojimus.

MARIO MACZKO - liaudies dainininkė, liaudies dainas ir meną pamėgusi dar vaikystėje. Ji yra baigusi Debreceno konservatoriją, tačiau, nepaisant klasikinio išsilavinimo, ji atsigręžė į autentišką liaudies muziką, keletą metų mokė liaudies dainų įvairiose stovyklose. Nuo 1986 m. Maria Maezko yra Vengrijos valstybinio liaudies ansamblio solistė.

LASZLO KOVACS gimė 1967 metais Lajosmizse. Liaudies instrumentais pradėjo groti 1979 melais, o dabar groja beveik visais liaudies instrumentais (fleita, gitara, dūdelėmis, okarina, ryla, tamburinais, kontrabosu ir kt.). Jis yra „Csutoras” ansamblio narys ir Jozsef Birinyi mokinys. Šiuo melu dirba instrumentų restauratoriumi Vengrijos Etnografiniame muziejuje; baigęs Budapešto instrumentų dirbėjų mokyklą.

TALINO MOKYTOJŲ NAMŲ LIAUDIES MUZIKOS TRIO

Talino Mokytojų namų liaudies muzikos trio susibūrė 1993 metų rugsėjo mėnesi. Jo nariai Igor Tonurist (vadovas), Toivo Tubli ir Mati Viiul yra buvę liaudies muzikos ansamblio „Leegajus”, kuriame kartu grojo 22 metus, muzikantai.

Šis trio atlieka instrumentinę ir vokalinę estų liaudies muziką autentišku stiliumi. Trio groja dviejomis estiškomis citromis ir smuiku arba smuiku, citra ir liaudiškais ritminiais instrumentais. Galima ir tokia grupė: citrų duetas arba du smuikai (vienas imituojantis dūdmaišį) bei T. Tublisolo smuikas ir lyra (hiiukannel), taip pat  I. Tonurist estiška citra, dūdmaišis, žydų arfa (parmupili) ir vokalinės ožio rago (sikusarv) imitacijos bei dūdmaišis. Abu muzikantai, grojantys citromis, naudoja įvairią grojimo techniką.

Muzikantų repertuare yra senų ritualinių šokių melodijos, taip vadinama programinė muzika („Piemuo ir karvės”, etc.), populiarūs šokiai, improvizacijos ir „mišraus stiliaus” vokalinė-instrumentinė muzika, pvz., humoristinės grojimo dūdmaišiu imitacijos. Trio atlieka estų liaudies dainas senuoju bei naujuoju runų stiliumi, taip pat tradicinius vyrų šokius („Šokis ant kryžiaus”, „'Šarkos šokis’'). Be to, muzikantai pasakoja istorijas ir folklorinius pasakojimus apie liaudies muzikantus ir jų instrumentus („Smuiko gimimas , „Velnias daro smuiką” ir t.t.).

"Igor Tonurist (gimęs 1947) yra tyrinėtojas, etnologas. Jis dirba Estijos MoksIų Akademijos Istorijos institute, pagrindinė jo mokslinio darbo tema yra liaudies instrumentai.

Toivo Tubli (g. 1949) ir Mati Viiul (g. 1957) dirba Estijos Mokslų Akademijos Geologijos institute. T. Tubli yra inžinierius, o M. Viiul - šio instituto direktoriaus pavaduotojas.

Kaip liaudies muzikantai, jie dalyvavo išleidžiant dvi ansamblio "Leegajus’’ plokšteles, o I. Tonurist  dalyvavo darant vieną lyros muzikos įrašą Švedijoje, kur jis atliko liaudies dainas. Šis trio yra padaręs naujų estų liaudies muzikos įrašų Estijos radijuje. I. Tonurist ir T. Tubli taip pat yra grojimo citra ir liaudišku smuiku dėstytojai liaudies instrumentalistų dvimečiuose kursuose.

ANNIE IR ARTUS (PARYŽIUS - PRANCŪZIJA)

Tai aktoriai, muzikantai, dainininkai, kurių repertuarą sudaro liaudies dainos, gatvės romansai nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų. Annie ir Artus apdainuoja ir 50-uosius metus. Tai jie daro pačiu gražiausiu būdu. Annie ir Artus išvystė mechaninės muzikos žanrą iki gatvės operos šedevro lygio (spektaklyje „La Goualante de Mackie”). Puikus metalinio tembro balsas, akompanuojamas rylos, pažadina mūsuose pamirštą gatvių „Šarmą”, Zola romanų dramatiško skurdo patetiką, šaligatvių vargą, kuris nėra taip toli nuo mūsų.

FOLKLORO GRUPĖ "VERTUMNIEKI"
(LATVIJA)

Pačioje Latvijos širdyje, Vidžemės regione, tarp pasakiškų kalvų, įsikūręs nedidelis, bet jaukus miestelis Madona, kuriame dirba grupė „Vertumnieki”. Grupės nariai pastoviai rengia ekspedicijas, kurių metu renka medžiagą savo programoms. Grupės repertuare daugybė tipiškų Vidžemės dainų ir melodijų.

Labai malonu, kad Lietuvai šiemet atstovaus labiausiai patyręs ir autoritetingas folkloristas - muzikantas Evaldas Vyčinas su savo grupe „VISI”.

Apie kitus „Griežynės 94” dalyvius „Muzikos baruose” papasakosime vėliau.

Festivalio iniciatoriai ir šeimininkai Ona Šaltytė, Arūnas Lunys ir Algirdas Klova atstovauja rengėjams; Vilniaus miesto kultūros skyriui, Lietuvos liaudies kultūros centrui ir Lietuvos muzikų draugijai. Maloniai kviečiame į „Griežynę 94” Vilniuje rugsėjo 1-4 dienomis.

 

09.1 Ketvirtadienis

10.30  Spaudos konferencija Vilniaus kino centre "Skalvija“  (buv. kinas "Planeta“ A. Goštauto 2/15)

11.00  Folkloro kino teatro atidarymas Vilniaus kino centre "Skalvija“

16.00  V. Daraškevičiaus, E. Onaičio, H. Gaičevskio fotografijų ir muzikinių pašto ženklų bei alaus etikečių parodų atidarymas ir koncertas galerijoje "Langas“ (Ašmenos 8)

19.00  Dalyvių susipažinimo vakaras restorane "Senas grafas“(Renginys uždaras)

09.2 Penktadienis

11.00  Folkloro kino teatras Vilniaus k*no centre "Skalvija“ (A. Goštauto 2/15)

11.00  Folkloro dirbtuvė Vilniaus Artilerijos Bastione (Bokšto 20/18)

19.00  Festivalio "Griežynė 94“ pradžios koncertas Vilniaus Akademiniame dramos teatre (Gedimino pr. 4)

09.30  Šeštadienis

11.00  Folkloro kino teatras Vilniaus kino centre "Skalvija“ (A. Goštauto 2/15) Festivalio svečių koncertai Vilniaus salėse:

17.00  Galerijoje "Arka“ (Aušros vartų 7)

19.00  VU teatro salėje (Universiteto 3)

19.00  Ryšininkų kultūros rūmų salėje (Šv. Jono 3)

20.00  Muzikos klube "Langas“ (Ašmenos 8)

20.30  Kavinėje "Arka“ (Aušros vartų 7)

09.4 Sekmadienis

11.00  Folkloro kino teatras Vilniaus kino centre "Skalvija“ (A. Goštauto 2/15)

16.00  Labdaros koncertas našlaičiams ( Nemenčinės pi. 16)

20.00  Baigiamasis festivalio koncertas Nacionalinės filharmonijos salėje (Aušros vartųg. 5)

Spaudos ir informacijos centras Vilniaus kino centre “Skalvija" festivalio dienomis nuo 10.30 iki 14.00 val.

 

 

Nuotraukos

 

 

Garso įrašai