logo_bzu.gif
   

ZINAS KAZĖNAS - zika

Tapybos paroda VYDRAGA

Tapybos paroda – naujiena festivalyje „Griežynė“, užtat žodis „vydraga“ dažnai jame girdimas. Jis sudarytas iš dviejų dalių – „vyda“ („vydėti“) ir „rega“ („regėti“). „Turėti vydą“ arba „vydos jėgą“ reiškia „sugebėti matyti ateitį, jausti įvykių seką“. Iš „regėti“ kilęs ir žodis „ragana“. Taigi „Vydraga“ – „ragana aiškiaregė, burtininkė, galinti matyti ateitį“... Panašias asociacijas dailininkui, fotografui, žurnalistui, keliautojui ir Vesterno kultūros mėgėjui Z. Kazėnui kelia šis žodis.

Kita proga demonstruoti parodą festivalyje – instrumentinio folkloro grupės „Vydraga“ dalyvavimas šiais metais. Juk visas kolektyvo kompaktines plokšteles puošia Z. Kazėno kūriniai – muzikantus ir dailininką sieja ilga draugystė.

Spalvoti abstraktūs dariniai žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno kūrybinėje dirbtuvėje ėmė rastis septintojo dešimtmečio viduryje. Kiekvienas, daugmaž susidūręs su fotografija, žino netikėtų efektų galimybę spausdinimo ar net fotografavimo procese. Tačiau toli gražu ne kiekvienas tame įžvelgia kūrybines potencijas. Z.Kazėno pradžia fotografikoje   panašiai ir buvo tokia – spontaniškai atsitiktinė. Kaip fotografas - profesionalas, jis buvo ir yra įtikėjęs universaliomis fotografijos išraiškos ir panaudojimo galimybėmis. Jau tada jį domino abstrakti grafikos ir spalvų dermė, sukurta fotografijos priemonėmis.

Piešti autorius pradėjo dar vidurinės mokyklos laikais. Laisva, ekspresyvi, abstrakčios tapybos maniera, leidžia atsikvėpti nuo griežtų dokumentikos reikalavimų ir paklusta tik asmeniniams „vidinės estetikos“ protrūkiams. Potėpio ir dažo faktūros ekspresija, spalvų deriniai, arba linijinės kompozicijos harmonija, jį domina žymiai labiau negu siužetas, ar literatūrinė paveikslo fabula.

Todėl visus darbus (net tuos, kuriuose išryškėja konkretaus objekto fragmentai), galima vadinti dekoratyvinėmis ekspresyviomis abstrakcijomis.

Keliais, atrodytų, spontaniškais teptuko ar mentelės brūkštelėjimais, sukūriamas lengvo mirgėjimo, plevenimo įspūdis. Dar pora prisilietimų teptuku, sukonkretinant kai kurias detales, ir abstrakti dažų masė „atgyja“ – įgauna atpažįstamas formas.

Zino Kazėno tapyba – tai savotiškas bėgimas nuo “natūralizmo“, žmogiškosios regos ir optikos suformuoto tikrovės įvaizdžio į dekoratyviai suplokštintą, detalėmis ir pustoniais nemodeliuojamą, „išgrynintų“ formų ir spalvų pasaulį.

Parašyta naudojant menotyrininkės dr. doc. Eglės Jaškūnienės mintis.

Paroda veiks Vilniaus Mokytojų Namų svetainėje. Atidarymas 2016.09.07. 18.30 val.

ZKazenas1ZKazenas2